BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Numero 1


Šūdas šūdui nelygus.

Prologas

Jeigu tik galėčiau iš pasaulio priimti atsakymus, kuriuos
jis taip įkyriai man siūlo… Kaip norėčiau, kad kiekvieną mano žvilgsnį
palydėtų vis naujas žinių srautas, atskleidžiantis kiekvieną detalę, nesvarbu,
malonią ar ne, svarbią ar menką. Pažvelgčiau žemyn ir susiraukęs griebčiau sau
už iš skausmo plyštančios galvos, kurią staiga užpuolė neklausti klausimai ir
nesuvokiami atsakymai. Tada įsidrąsinęs greitai mestelčiau žvilgsnį į dangų ir
išprotėčiau dėl nežinojimo, kuris staiga prarado savo negatyvią reikšmę. Nes aš
nors ir nesu pats protingiausias personažas šiame iškrypusiame vaidinime, bet
ir nesu toks kvailas, kad leisčiausi būti užvaldomas aklos arogancijos. Esu
įsitikinęs, kad dar jokia siela netrypė šios nudėvėtos žemės, kuri galėtų suvokti
visatą tokią, kokia ji yra iš tiesų. Tad išprotėjimas, manau, būtų logiškiausia
žmogaus reakcija į tokios mano užgaidos išpildymą. Turbūt skambu kaip beprotis.
Leisk paaiškinti šį keistą mano troškimą išprotėti.  Tokie keisti mano norai nėra išvystyti
vaikiško smalsumo. Oi ne. Tai labiau noras suprasti ir suvokti, kad aš esu
teisus, o kiti klysta.  Ar gi nebūtų
ironiška, jei žmogus, įgavęs visas visatos žinias, būtų iškart užvadintas
bepročiu? Man tai be galo juokinga. O ir puikiai visi žinom, kad taip ir
įvyktų. Iškristum iš „normalaus“ žmogaus ribų, kurias galas žino koks padaras
nubrėžė, ir taptum vienas iš jų. Uždarytų į vienutę, girdytų eksperimentiniais
vaistais ir dėtųsi, kad gali tau padėti. Tikra komedija! Ir apskritai tas žodis „beprotis“ man
nesuvokiamas. Netikiu, kad yra žmogus su protu. O ir pats „išprotėjusio“
žmogaus įvaizdis toks netikras. Niekad neprakalbantis, užsidaręs žmogelis,
kuris nieko daugiau nedaro kaip vaikšto iš kampo į kampą, valgo ir tuštinasi. O
iš kur tu gali žinoti kas dedasi jo galvoje? Jo pasąmonėje? Galbūt jis išugdė
visišką sielos ramybę? O gal jis, ne taip kaip aš, vis tik sulaukė savo
giliausio troškimo išpildymo ir dabar gyvena absoliučioje harmonijoje? Jei aš
būčiau religingas ir tikėčiau dievais, matyčiau šią nuostabią būtybę kaip visažinę
ir morališkai tobulą. Kuri suprastų klausimų egzistenciją, tačiau niekada jų
jai neprireiktų. O ir iš šių žinių turėtų tobulą juodo ir balto, gėrio ir
blogio sampratos sistemą.  Manau, kad tai
pagrindiniai bruožai lydintys tą keistą žodį Dievas. Jei dabar pat iš dangaus
nusileistų švytintis padaras ir vienu rankos mostu sunaikintų pusę žmonijos,
kitu išgydytų išlikusiuosius ir trečiu atstatytų gyvenimo pusiausvyrą, kuri
buvo taip niekingai sugriauta – vis tiek neprisiversčiau ją vadinti Dievu. Ir
jei šalia jo ateitų lieknas, kuprotas žmogelis rankoje laikantis prakąstą
obuolį, nemosikuotų rankomis ir nerodytų jokių stebuklų, tik lėtu, girgždančiu
balsu išleistų visą visatos išmintį, visą kas teisinga ir neteisinga, kaip yra
ir kaip turėtų būti – aš griūčiau jam po kojomis ir lemenčiau visas maldas,
kurias dar prisimenu nuo vaikystės. Ir vadinčiau jį Dievu, ir atsiduočiau visas
be jokios abejonių kruopelės. Matai, žmogau, 
ne jėga mane taip domina ir žavi, ne judesiai ir ne stebuklai. Žinojimas
yra tai kas skatina mane gyvent.

Štai tokios mintys mane aplankė šią naktį. Sėdžiu ant
palangės ir apžvelgiu dangaus skliautą. Kartą, antrą, trečią, bet svajos
išlieka svajomis. Ir matyt taip jau atsitiko, kad joms nelemta susipinti su
realybe. Tai jau ketvirta mano bemiegė naktis. Pirmąsias dvi kaip absoliutus
kvailys kovojau pats su savimi ir bandžiau jėga priversti save užmigti. Būtų
užtekę tik užsnūsti, tačiau ir to nesulaukiau. Vakar ir šiąnakt darau tai ką
jau minėjau. Sėdžiu ir žvalgausi. Naiviai kažko laukiu. O ir išgauti idėjų,
kurias būtų galima pritaikyti naujai novelei, būtų visai neblogai.

Esu aš rašytojas. O jei tiksliau norėčiau tikėti, kad esu
rašytojas. Tik yra viena problema, kuri kelia abejones šios mano, pačio
pasiskelbtos profesijos tikrumu. Rašytojai rašo. Aš ne.  Man tai prieš keletą mėnesių tapo neįveikiamu
barjeru. Tarsi koks vagis naktį įsibrovė ir pavogė mano ir taip menkutę
motyvaciją, norą ir sugebėjimus išspausti taisyklingus žodžius. Kad ir žodį, aš
net vieno žodžio negaliu išgauti!
Sėdžiu valandų valandas priešais tuščią, linijuota lapą ir tik dūsaut tesugebu.

Bet rytoj bandysiu spręsti šią įkyrią problemą. Galutinai
nusprendžiau, kad pavargau trypinėti iš vieno kambario į kitą ir nesulaukti
rezultato. Per šias bemieges naktis turėjau nemažai laiko pasikapstyti savo prisiminimuose
ir įžvelgti tai kas vaikystėje truputėlį mane stumtelėdavo ir išlupdavo
fantazijos grūdelį iš kurios išaugdavo menkas, bet vis tik gyvas kūrinys. Be
abejo atsiduoti į muzikos glėbį jau bandžiau, bet įrašai nebeturi tokio
poveikio, kokiu jie kažkada galėjo didžiuotis. Tad rytoj keliausiu jos
klausytis gyvai. Tyrūs garsai gal vis tik pasės gyvų vaizdų mano pasąmonėje. O
tuo pačiu tikiu, kad pagaliau išjudinus sustingusį rašalą parkeryje ir išliejus
vidinį spaudimą ant nekalto popieriaus lapo, sugebėsiu atsipalaiduoti ir
pajusti nuostabius miego malonumus, kuriuos jau po truputėlį pradedu pamiršti.

Bet tai tik rytojaus planai. Iki ryto dar geros dvi
valandos, o už lango vis dar šypsosi horizontas ir kaip mažas šuniukas prašyte
prašosi būti paglostytas mano akių.

Rodyk draugams

komentarai (4) | “Numero 1”

  1.   Liuka rašo:

    Retai kas mane situose bloguose sudomina.
    Gerai rasai, ka ir bekomentuot. Ir visai neatrodai prarades motyvacija zodziam, gal tik truputi gyvenimui.

    Miego malonumo Tau. Ir zinok, kad kiekvienas trukdis tavo dienose duoda kazka naudingo. Pats pamatysi.

  2.   Okt rašo:

    Kuo toliau, tuo geriau rašai! :)

  3.   kazikox rašo:

    Dėkui. :)

  4.   pacanas rašo:

    O aš turiu tau dar geresnį patarimą :
    Išsigalvok sau geltoną ošką ir pavadink ją kuo nors panašiu į Harioną Puodę. aišku, ožka turės būti labai … aaa… taurios sielos , kad….mmm…. atitiktų tavo…naaa… nežinau… pf… užmojus…. ar ką čia tokius… aiva, va va va , tavo "intelektą" ir "tavo lygį". nu žinai, "dvasiškai išprusus" ožka. visai kaip tu, manau būsit labai geri draugai. Gali pripaišyti jai kokią nors "šizofreniją dėl betchoveno", kaip dabar madinga. Tai va, turėsi savo mylimiausią personažą ir galėsi kur sau noveles apie jos nuostabiai neįprastą gyvenimą.
    o gal tavo TALENTAS vertas DAUGIAU , negu KAŽKOKIA OŽKA? tu turbūt DAUGIAU SUGEBI? Aš gal tave net ĮŽEIDŽIAU , nes tu turbūt esi LABAI JAUTRIOS SIELOS NEATSKLEISTAS TALENTAS KURIO NIEKAS NESUPRANTA? ir TKRAI NEESI stereotipiškas paauglys? aš turbūt LABAI KLYSČIAU taip manydamas?

Rašyk komentarą