BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ANTRAS: aprašymas ir prologas;

Labutukėlukėlaitutėlėlaitučiukutailabutaitis.

 

Kai kurie
pastebėjo, kad nebeatnaujinu savo PIRMAS. Taip yra todėl, kad sekantis skyrius
man labai nepatinka ir jam gresia arba:

a)     
ilgas
ir nuobodus koregavimas.

b)     
Ištrinimas.

Ištrinti vis tik
nesinori, o koregavimui laiko niekaip nesurandu ( na gerai jo yra, tiesiog
tingiu ). Uždavė man parašyti antrą teismo
scenarijų. Ką gi tai reiškia? O gi tai, kad iki penktadienio turi būti paruošti
bent devyni lapai, su dialogais, nuorodomis nusakančiomis kur ir ką daryti, kur
stovėti, kada nosį pasikrapštyti ir t.t. Kas bjauriausia - viskas turi būti
paremta tikrais faktais, tikrai įrodymais, liudytojai turi būti tikrai kažkada
gyvenę ir su visu WWII susiję žmonės. Tad truputėlį viskas šūdina.

Bet, kad, tačiau,
nes ir t.t. dedu ANTRĄ. Taip, taip ANTRĄ. 
Nežinai apie ką šneku? Skaitom pirmą įrašą.

Kaip prisižadėjau
prieš kažką naujo įdedant jus supažindinti su stiliumi.

 


Taigi. Noir su
fantasy elementais.

Kas per velnias
tas noir? Tariasi noar. Tai labiau filmams tinkantis terminas reiškiantis
„juoda/balta“. Juoda, balta būna ne tik vaizdas, tačiau ir pačios
asmenybės/aplinkos. Labai viskas išryškinama ir perdedama. Kitas ryškus
aspektas (tiek knygoms tiek filmams ) : visas pasakojimas vyksta pirmu asmeniu.
Vengiama rašyti „jis išsigando“, „ji apsidžiaugė“ ir t.t. Jausmai nepasakomi, o
skaitytojas pats supranta personažo būseną iš jo elgesio. Trumpai tariant „ji
nuliūdo“ keičiame į „ji nuleido savo galvą, taip paslėpdama savo ryškiai
raudonas, viliojančias lūpas“. Noir vyrauja kriminalinė drama. Tad taip, tai
bus detektyvas… Ar bent jau kažkas panašaus į tai… Čia viskas
supaprastinta, noir pasaulis kupinas keistų, erotiškų, neaiškių, žiaurių scenų.
Ypatingai noriu atkreipti, kad erotika yra neatskiriamas žanro aspektas. Pati
aplinka turi būti niūri, nepadori, nemaloni – kad tokią aplinką išlaikytum,
veikėjai nešnekės gražia, literatūriška kalba. Bus keiksmažodžių, jų
stengsiuosi vengti, bet…

 


Na ką gi dar
reiktų paminėt. Šiais laikais noir stiliaus filmų, kad ir kaip gaila būtų –
nėra. Frank Miller puikiai perteikė noir žanrą savo komiksuose, pagal kuriuos
buvo pastatytas filmas – Sin City. Tikriausiai matėt, ar ne?

 

Noir gali
pasirodyti per žiaurus, negražus, įžeidžiantis, net gi absurdiškas. Absurdiškas
iki tokio lygmens, kad tave gali paimti juokas ir ištarsi „Kas čia per
nesąmonės?“. Gerai. Taip ir turi būti. Noir turi būti cliche ir cheesy.

Dievinu šį
stilių.

Apskritai labai
sunku tai aprašyti. Duodu jums video, kuriame yra daugybė nuotraukų iš nuostabių
filmų, o fone skamba muzika puikiai tinkanti šiam žanrui.

Tad tiek. Dedu
prologą, laukiu nuomonių, kritikos. :)

PROLOGAS

 

Nutraukiame
laidą tam, kad praneštume apie galimą įkaitų dramą „Paranos“  viešbutyje. Praeiviai paskambino policijai ir
pranešė girdėję šūvius ir ryškius šviesos blyksnius sklindančius iš viešbučio
pusės. Šiuo metu policija yra apsupusi pastatą. Komentuoti jie atsisako.
Manoma, kad nežinoma teroristų grupė laiko savo įkaitais daugiau nei dešimtį
žmonių. Su jais bandoma derėtis. Spėjama, kad du žmonės smarkiai sužeisti,
kai…“

Jie buvo visi
negyvi. Spausdamas ginklą prie šlaunies, bandžiau juos perspėti, bet jie
tesugebėjo tik išsišiepti. Hmf, pasipūtusios bjaurybės ir kada jie pasimokys?
Tirštos, blankios mėlynai raudonos šviesos vėl pradėjo smaigyti mano akis. Tai
jau trečia policijos mašina kuri pravažiavo pro mane. Jiems derėtų kviesti
greitąją pagalbą, kad išvežtų kūnus, o ne policiją. Žinoma jei jų liko.
Atsikvėpiau ir išsitraukęs „Camel“ cigaretę, ją prisidegiau. Tas gaivinantis
dūmas… Vienintelis išlikęs nepakitęs dalykas. Ačiū Dievui už priklausomybę.
Mano veidą išgražino viena už kitą didesnės raukšlės, kai susiraukiau -
pabaigiau cigaretę. Po galais, ir kodėl jos tokios trumpos? Už nugaros
pasigirdo sirena, įkyri kaip niekad. Iki namų tik du kvartalai, tad tiek iš tos
mano laimės. Išlipęs iš policijos automobilio, smarkiai per trumpom kelnėm,
prie mano senutės Volvo prišoko liesas, pasimetęs pradinukas.

      -         Teises ir
registracijos dokumentus – išlemeno.

      -         Kas atsitiko?

      -         Ką? – pašoko iš
vietos. Matyt nesitikėjo tokio atsakymo. – Teises sakau.

      -         Kas
at-si-ti-ko?.

      -        Gal tu nematai?
Aš pareigūnas.

Atsidusau.

-        
Leisk
perfrazuosiu. Dėl ko sustabdei?

-        
Aaa…
– išlemeno. Jo veidą padengė tamsiai raudonos dėmės. – Nežinau ar girdėjai, bet
netoliese vyksta tikras veiksmas. Man įsakė stabdyti visas įtartinas mašinas.

-        
Netoliese?
Bostono gatvė beveik kitame miesto pakraštyje
! Be to kuom aš tau įtartinas?

Vaikinas įdelbė
žvilgsnį.

-        
Nežinau
– drebančiu balsu tarstelėjo.

-        
Tai
susistabdei mane dėl ko? Šiaip sau? Klausyk, vaiki, gerai, kad įsijautei į šitą
laikiną policininko vaidmenį, tačiau viskam yra ribos.

-        
Laikiną?

-        
Leisk
atspėsiu. Tau pranešė, kad visas pajėgas sukišo į vieną miesto kvartalą, o
jums, pradinukams, liepė eiti gatves prižiūrėti. Jie visada taip daro, tiesiog
nenorėjo, kad maišytumėtės. Negi iš tiesų tiki tokiais paistalais?

 

Vaikis tik
nuleido galvą ir sugrįžo į mašiną. Dešine ranka užvedžiau automobilį ir
nustačiau radiją 97.45 Mhz dažniu. Pro kolonėles prasiveržė Alice Cooper‘io
dainos „School‘s out for summer“ pirmieji gitaros garsai. Dievinu šią stotį,
vien dėl vienos priežasties – joks įkyrus balsas nepliurpia nesąmonių.

 

Pagaliau namai.
Pagaliau lova. Išsitiesęs ant apiplyšusios sofos užsidegiau dar vieną cigaretę.
Kažkas pasibeldė į duris. Per mano durų slenkstį, išskyrus mane,  joks gyvas padaras nėra peržengęs. Tai jau
tapo taisykle. Taisykle kurios nesiruošiu laužyt. Vėl beldžiasi. Joks idiotas
nenorėtų pas mane ateiti savo noru, tad kad ir kas tai buvo – gero nereikėjo
tikėtis.  Ir vėl beldžias, tik  šį kartą stipriau. Pašokau nuo sofos ir
išsitraukiau revolverį. Šis gražuolis ne kartą mane išsuko iš bėdos. Nors ,jei
pagalvojus, jis mėgsta labiau kelti problemas, nei jas spręsti. Kad ir kaip
bebūtų, aš pasiruošęs jam patikėti savo gyvybę. Patikrinau ar visos kulkos
vietoje ir priėjau prie durų. Už jų stovėjęs asmuo (ar asmenys) netekę
kantrybės buvo beveik pradėję laužti duris.

-        
Ateinu,
ateinu tik durų neišlaužkit.

Atvėriau savo vos
besilaikančias duris. Priešais mane stovėjo į trisdešimtmetį įžengęs vyras,
apsigobęs rudu, brangiu paltu, kairėje rankoje laikantis ženklelį. Tai šūdas…

-        
Atėjau
pasikalbėt. – tarė ir nekviestas įžengė į kambarį.

-        
Tai
kalbėk. – atsakiau bežiūrint į kojas kurios ką tik sulaužė šimtametę taisyklę.

-        
Nebandysi
spėti apie ką?

-        
Nebus
nieko kas mane galėtų sudominti.

-        

čia ne dėl tavęs, Džekai. Ar šiandien buvai Paranoje?

-        
Ar
kitu atveju tu vis tiek čia būtum atėjęs?

-        
Man
pasirodė kiek keistoka, kad tau vos išėjus prasidėjo visa ta betvarkė.

-        
Būtent.
Man išėjus. Reiškias aš neturiu čia nieko bendra.

-        
Visai
ne! Aš manau, kad tu susijęs su tai labai stipriais ryšiais. Aš manau, kad tavo
rankos susitepusios.

-        
Spėji?

-        
Jaučiu.
Pagal mano teoriją, tau kažkokia grupuotė, o gal žmogus – čia nesvarbu – pasiūlė
darbelį kurio atsisakyti negalėjai. Ką nors tokio kaip pavyzdžiui, na nežinau,
tyliai pašalinti apsauginius arba, tarkim, padėti sprogmenis rūsyje. Visa tai
atlikęs turėjai galimybę pasišalinti iš įvykio vietos – ir vuala! Tu švarus.

-        
Aha.
Ir tu manai, kad tai padariau dėl…- šitas šunsnukis mane jau pradeda erzinti.
Negana to, kad negerbia mano taisyklių, jis dar drįsta mane kaltinti. O tas jo
balsas. Skardus, pašiepiantis… Jis per daug gerai apie save mano.

-        
Džekai
apsižvalgyk
! – besijuokiant
riktelėjo ir išsišiepė.-
Tu gyveni bjauriausiam miesto kvartale, tavo butas
– tikra skylė. Neturi artimųjų, neturi net draugų. Visą savo menką gyvenimą
paaukojai vienam, nuskurdusiam darbui, kuris tau pinigų net maistui sunkiai
parūpina! Prisipažink tavo gyvenimas yra žlugęs. Tu esi tik dar viena miesto
žiurkė. Esi niekas, Džekai, niekam tavęs nereikia. Net tau pačiam. Tu
desperatiškai bandai kabintis už paskutinio šiaudo.

-        
Baigei?-
tariau vis stipriau gniauždamas savo revolverį.

Bjaurybė tik
pažvelgė į jį ir dar labiau išsišiepė.

-        
Greitai
susitiksim. Tik kitą kartą mus skirs šaltos, tamsios grotos. Geros dienos
Džekai.

Tarė ir išėjo.
Kada nors ,jei tik pasitaikys proga, aš sukniaždinsiu tą jo bjaurią marmūzę.
Uždariau duris ir atsilošiau vieninteliame krėsle pastatytame prie lango. Gali
pykt, gali niršti, tačiau tiesos nepakeisi. O tai ką jis sakė – deja buvo
tiesa. Jau dešimt metų save aukoju vieninteliam dalykui, kurį išmanau puikiai.
Esu detektyvas ir po galais esu velniškai geras detektyvas. Tačiau akivaizdu,
kad to nepakanka. Šį miestą valdo pažintys ir pinigai. Pradedant aš neturėjau
nei vieno iš jų. Dabar situacija tik pablogėjo. Gyvenu vieno kambario bute
sename, aplūžusiame narkomanų ir kitokių išgamų prisipildžiusiame name.
Sumokėjus mokesčius telieka skatikai maistui. Turiu mažą kontorą miesto
pakraštyje į kurią kartas nuo karto užsuka permokėti už paslaugas nenorintys
asmenys. Nors užsakymų mažai, tačiau jie visi vienodi. Surask tą, pasek aną. Ir
taip jau dešimt metų. Dešimt prakeiktų metų. Tačiau mane įtarinėdamas jis
smarkiai klydo. Šį kartą esu švarus. Mane apmovė, kaip jau ne kartą yra padarę.

Rodyk draugams

komentarai (10) | “ANTRAS: aprašymas ir prologas;”

  1.   Anonimas rašo:

    galima paklausti? o cia tesinys to praejusio ar ne? nes as truputi susimeciau.. nebepagaunu :}

  2.   kazikox rašo:

    Pačiame pirmame blogo įraše viskas paaiškinta. :) Tai atskiras apsakymas.

  3.   KaspinuotisAurimas rašo:

    „Jiems derėtų kviesti greitąją pagalbą, kad išvestų kūnus, o ne policiją.“
    Turėtų būti „išvežtų“.
    „Pradedant aš neturėjai nei vieno iš jų.“
    Aš „neturėjau“.
    „Turiu mažą kontorą miesto pakraštyje į kurį kartas nuo karto užsuka permokėti už paslaugas nenorintys asmenys.“
    Į „kurią“.

    Pats kūrinys labai labai įdomus:]

  4.   kazikox rašo:

    Dėkui. Pataisiau. :)

    Išsiblaškęs - mano antras vardas.

  5.   KaspinuotisAurimas rašo:

    Ne tu vienas toks. Aš vakar įkėliau naują kūrinį, šiandien kai perskaičiau, tai net pasibaisėjau savimi;D Tik vat funkcijos „redaguoti“ ten nėra;D

  6.   kazikox rašo:

    Ar tik ne apie pertrauką ar rašyk šneki? :)

  7.   KaspinuotisAurimas rašo:

    Apie rašyk, kūrybingą ir žaliąžolę;D Šiaip savo apsakymus dar galėtum pabandyt talpinti http://kurybingas.com ten publika supratingesnė;]

  8.   Dalida rašo:

    idomus tekstas, pats rasymo stilius labai traukia.
    beje, "sin city" ir man labai patinka:)

  9.   kazikox rašo:

    KaspinuotisAurimas > nuėjau, bet kažkokius errorus mėto dedant. Eh, na vėliau pabandysim. :)

    Dalida > dėkoju. :)

  10.   Gelezhinkeliete rašo:

    Oooo…naujas…kai būsiu namie būtinai perskaitysiu ;DD
    bet PIRMO nepamiršiu, nesitikėk

    Redagavo Gelezhinkeliete 2008-04-06 21:19

Rašyk komentarą