BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

ANTRAS: antra dalis;


2 DALIS

 

Visos žinios
klykė apie šiandieninį incidentą Paranoje. Kūnai buvo nepajudinti. Visi jie
mirė nuo kulkų į kaktą.  Dabar viskas
buvo aišku. Kažkas mane pakišo. Kažkas manimi nori atsikratyti. Iš pradžių jie
žaidžia saugiai bandydami sukurti kuo įtikinamesnį scenarijų policijai. Senas psichas
užsuko į kavinę, kai staiga jį apėmė nervinis priepuolis. Jis pasiuto ir
pradėjo visus taškyti tai į kairę, tai į dešinę. Tada aprimęs įlipo į savo
automobilį ir nukūrė namo, greičiausiai, nusitvot. Ne pats įtikinamiausias
siužetas, tačiau čia, Niuerse, mažai ką gali nustebinti. Vakar kažkoks pamišęs paauglys
iššaudė pusę savo klasės ir galiausiai, nutaikęs sau į smilkinį, iššovė
paskutinę kulką. Jo rankomis tekėjęs adrenalinas taip pat padarė savo. Šūvio metu
ranka sudrebėjo ir kulka perskrodė vaikinui dešinę akį. Dabar jis tikriausiai
guli, prijungtas prie pilko aparato, kvėpuoja pro tūbelę ir laukia kol jį gyvą
sugrauš iš kažkur išlindusi sąžinė. Po tokių dalykų, išprotėjusio senio
istorija tampa realia kaip diena ir naktis.

Turiu laiko iki
ryto. Tada pasirodys arba tie kuriems kažkuo neįtikau arba ginklais apsikarstę
pareigūnai. Nei vienas iš šių variantų man neatrodė patrauklūs. Na ką gi,
naktis dar jauna, o kulkos apkaboje maldauja būti išleistos. Pasigriebiau
paskutinį cigarečių pakelį, vieną bloką kulkų ir piniginę, kurioje tūnojo viso
labo 20 dolerių ir patraukiau durų link. Kaip aš taip lengvai užkibau? Bet kas
būtų supratęs, kad tai nėra tipiškas užsakymas.

 Kovo 23 d. į mano ofisą užsuko storas,
mikčiojantis vyriškis. Dikas – berods taip prisistatė. Jis nusiėmė savo kepurę
ir spoksojo į mane kokias dvi minutes, kai pagaliau prakalbo. Jis jaudinosi dėl
savo vestuvinio gyvenimo. Jo žmona naktimis išvykdavo, jos teigimu į darbą,
tačiau net ir kvailiui aišku, kad tai tebuvo aklas melas.

- Nemanau, kad ji
mane apgaudinėja. – ramino save. - Ne, ne, tikrai ne. Mes taip gerai sutariam.
Mes vedę jau keturiolika metų. Ji negalėtų taip padaryti.

Jo noras buvo
paprastas – sužinoti kur naktimis klaidžioja žmona. Jis siūlė užmokėti iš
anksto, tačiau atsisakiau. Nemėgstu gauti atlygio už dar neatliktą darbą. Tuomet
jaučiuosi jo nevertas. Susitarėm, kad jis man paskambins kitos dienos vakarą.
Jis būgštavo dėl ateities, o aš džiaugiausi, kad pagaliau turėsiu ką veikti.
Pastaroji savaitė nebuvo tokia pelninga kaip tikėjausi. Po galais, nei viena
savaitė nepateisino mano lūkesčių, tačiau ši buvo išskirtinai prasta. Tą pačią
naktį aš budėjau prie jo namo. Apie trečią valandą iš laiptinės išlindo liekna
moters figūra. Detaliau jos neapžiūrėjau, tačiau tokia figūra gali priklausyti
tik įspūdingai damai. Damai, kurios vyras yra storas, mikčiojantis bailys.
Nenuostabu, kad ji trokšta kažko geresnio. Kažko verto jos. Moteris įsėdo į
taksi ir nulėkė šiaurės link. Aš traukiau iš paskos. Ji sustojo prie „La Grand
Hotel“ ir ten su kažkuo praleido visą naktį. Su kuo? Čia jau ne mano reikalas.
Aš išsiaiškinau, kad ji tikrai nevyksta į darbą. Man to užteko. Kai Dikas man
paskambino sutarėme susitikimo laiką ir vietą. Aš jam siūliau savo ofisą,
tačiau jis spardėsi ir reikalavo susitikti Paranoje. Tai buvo pirmasis
įtartinas žingsnis. Jei būčiau pastabus, būtent tuo metu būčiau spjovęs į viską
ir padėjęs ragelį. Tačiau aš sutikau. Jis sakė, kad turi išsinuomavęs kambarį
antrame aukšte. Vėl keista. Kodėl tiesiog neužsirezervavus staliuką? Kodėl
būtent kambarį? Tačiau tuomet apie tai negalvojau. Kai tiek metų tave vis gniaužia
ta pati rutina tu prarandi budrumą. O galbūt aš tiesiog pasenau.

Parana švytėjo
kaip vieniša žvaigždė bežvaigždžiam danguj. Prašmatnus viešbutis kiekvieną
vakarą buvo aukštuomenės planuose. Joks mirtingasis negalėtų sau leisti ten
praleisti naktį. Aš jaučiausi nejaukiai. Ši vieta ne mano tipo žmonėms. Raminau
save, kad tereiks ištarti kelis sakinius, paimti pinigus ir galėsiu nešdintis
kuo toliau.

 Už 286 kambario durų slėpėsi baisus dvokas.
Prasmirdęs storulio kūnas kabėjo prikaltas prie sienos. Tik tada supratau į kur
pakliuvau. Nors dalis manęs tuo netikėjo, tačiau visi neišvengiami ženklai
rodė, kad esu teisus. Man reikėjo iš ten išsinešdinti. Ir kuo greičiau. Vos
įsėdau į automobilį Paranoje dingo šviesa. Pasigirdo klyksmai ir šūviai.
Nežinau ar man pasisekė, kad suspėjau išeiti ar jie laukė kol aš iš ten
išsinešdinsiu. Žinau tik tai, kad sėkmė niekada nebuvo mano pusėje. Tačiau
visas smagumas ties čia nesibaigia. Ant sienos, ant kurios kabojo prasmirdęs
kūnas, buvo nubraižytas didelis šviesiai žalios spalvos apskritimas su „V“ jo
viduryje. Sveikas sugrįžęs namo Džekai. Viduje prabudo prieš keletą metų
užmigęs velnias. Bjaurybės, pasiglemžė viską ką turėjau. Apgraužė mane ir
palikto tik bjaurią, pilką masę. Su ta pilka mase gyvenu visus šiuos metus.
Jiems dar negana? Negana to, kad nustūmė mane į tikrą pragarą, jie, po tiek
metų, užsimanė dar pasilinksminti? Tai ir buvo jų klaida. Reikėjo viską
užbaigti kai galėjo. Šį kartą bus viskas kitaip. Šį kartą aš žinau. Šį kartą aš
suvokiu viską kaip yra iš tiesų. Aš žinau ko man reikės ir žinau kur to
ieškoti. Aš mirsiu, tačiau man į tai nusispjauti. Mirties nebijau. Aš jos
netrokštu, tačiau ir nevengiu. Aš neturiu ką prarasti. Prieš mirtį
pasistengsiu, kad jie taip pat to neturėtų.

Rodyk draugams

komentarai (7) | “ANTRAS: antra dalis;”

  1.   Kaspinuotis Aurimas rašo:

    „Jo rankomis tekęs adrenalinas taip pat padarė savo.“
    „Tekėjęs adrenalinas“

    Visas tekstas labai užkabina ir taip toliau ir panašiai, bet. Dabar skaičiau antrą dalį, ir kol neperskaičiau pusės, net nesupratau, kas įvyko. Suprantu, kad sumanymas toks ir buvo, bet vistiek, anam skyriuj apie Vendetą, o dabar ne iš šio nei iš to, pradedi apie nužudymus. Sunku susigaudyt kas ir kaip. Kažkaip į visą šitą turėtum įvesti.

  2.   kazikox rašo:

    Dėkoju.

    Taip, kažkaip padrikai gavos. Ne tu viena pasimetei pradžioje. :)

    Ačiū už skaitymą ir tuo labiau už komentavimą.

  3.   Frendy rašo:

    Mačiau, kad savo darbą įdėjai į pertrauka.lt ;] Tikiuosi, nebūsi iškritikuotas taip žiauriai, kaip aš ;]

  4.   kazikox rašo:

    Na, matai, jeigu susilauki niekuo neparemtos kritikos, tai į ją nelabai reiktų kreipti dėmesį, o jei konstruktyvios, tai valio. :) Tada žinai kurias vietas reikia labiau palavint.

    Beje, kokiu nicku užsivadinusi tenais? Frendy ieškojau - nieko nerado.

  5.   Frendy rašo:

    Citrininė, berods toks.

    Redagavo Frendy 2008-04-12 12:59

  6.   Dalida rašo:

    Nemėgstu gauti atlygio už dar neatliktą darbą. Tuomet jaučiuosi jų nevertas.
    mano manymu turetu buti "jo nevertas", juk apie atlygi kalbi, o ne konkreciai apie pinigus:) o siaip idomu, rasyk toliau;)

    Redagavo Dalida 2008-04-13 21:18

  7.   Monika rašo:

    vau, tiesiog skaitau ir matau prieš akis bėgantį komiksą. sveikintina, dirbk toliau:)

Rašyk komentarą